- žavėtės
- žavė́tės sf. pl. (1) K.Būg, RŽ, FrnW, NdŽ kerai, burtai: Medus yr lygu su žavė́tėms, padeda visose ligose Šts. Must kokioms žavė́tėms ir apleido tavi Skd. Tai, rodos, yra tiesa, kad kitas kaimynas kitam gal daug iškados daryti pri bičių, bet ne par žavėtes, bet par kitus [v]odijančius daiktus S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.